Įgyvendintas pastatų komplekso restauracijos antrasis etapas
Viešosios įstaigos „Domus pacis“ (DP) direktorius br. Linas Voročinskis OFM papasakojo, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, (CPVA) ir VŠĮ „Domus Pacis" (DP) 2014 m. birželio 30 d. buvo pasirašę „Kauno Bernardinų vienuolyno Šv. Jurgio kankinio bažnyčios pastatų komplekso sutvarkymas II etapas“ įgyvendinimo sutartį. Projektas iš dalies buvo finansuojamas Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos programos paramos lėšomis pagal Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“. Projekto vykdytojas - viešoji įstaiga „Domus Pacis“ (DP). Paramos dydis - 537.639 Eur.
Kauno Šv. Jurgio konvente ir bažnyčioje vasario pradžioje jau baigtas įgyvendinti projektas „Kauno bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio kankinio bažnyčios pastatų komplekso sutvarkymas ir pritaikymas viešojo turizmo poreikiams. II etapas“ - antrasis šio istorinio architektūrinio ansamblio, Lietuvos Respublikos kultūros paminklo tvarkybos restauravimo darbų etapas, pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas. Konvento gvardijonas brolis kunigas Saulius Paulius Bytautas OFM ir visi konvento mažesnieji broliai nuoširdžiai dėkingi rangovui UAB „Statybų laikas“, (direktorius K. Grigas), tvarkybos projekto autorei architektei A. Prikockienei, už apšvietimą bažnyčioje – UAB „Audioforma, (direktorius Vytautas Bastys), projekto vykdymo priežiūrą atlikusiai UAB „Erdvės norma“, (direktorius G. Prikockis), techniniam prižiūrėtojui UAB „Resteksa“,( direktorius Jonas Slušnis), projektą administravusiai UAB „Nestandartiniai.lt“, (direktorius J. Bočiarovas).
UAB „Statybų laikas“ direktorius K. Grigas nurodė, kad jų įmonė didžiuojasi savo darbuotojais restauratoriais – mūrininkais Vygantu Kavaliausku, Romu Juknevičiumi, tinko restauratoriumi Alfonsu Bieliausku, restauratoriumi Stasiu Mockumi, kurių profesionalus ir sąžiningas darbas, pagarba praeities meistrams paryškino šio vėlyvosios gotikos paminklo vertingąsias savybes, unikalų grožį.
Tvarkybos projekto autorė architektė A. Prikockienė pažymėjo, kad I etape 2009-2012 metais, sutvarkius avarinės būklės vienuolyno ir bažnyčios stogus, palėpes, kitas patalpas, o dabar II etape buvo siekta galutinai užtikrinti patalpų mikroklimatą, jas deramai užsandarinant. Tuo tikslu toliau tvarkytas vienuolyno vidus: atnaujinti visi trečiojo aukšto langai, kuris nuo 1995 m. buvo nenaudojamas, bei restauruoti trys pirmojo aukšto zakristijos langai. Išlikę trečiojo aukšto langai pagaminti ir sumontuoti XX a. pradžioje, trečiojo aukšto pastatymo metu. Medicinos mokyklos buvimo vienuolyne laikotarpiu langai šiek tiek remontuoti, pakeičiant išdužusius stiklus, iškritusią furnitūrą. Tačiau esminių pasikeitimų nerasta. Praėjus keleriems metams nuo rytinio korpuso langų gaminių restauravimo ir remonto galima teigti, kad šie darbai pasiteisino. Todėl, rengiant pietinio ir vakarinio korpusų langų gaminių tvarkybos projektą, buvo nuspręsta, kur galima, kur ne per daug sunykę, naudoti tuos pačius tvarkymo principus - t. y. restauruoti, remontuoti esamus gaminius.
Buvusios zakristijos fasado plokštumoje atkurtos buvusių 16 a. langų angos, restauruojamos 20 a. įrengtų angų palangės, buvusi nedidelio 16 a. langelio anga, durų anga. Vienuolyno fasadų restauravimo koncepcija buvo pasirinkta 1986 metais. Pradėta įgyvendinti 1995 m., kai vienuolyno pastatas buvo grąžintas broliams bernardinams. Koncepcijos esmė - maksimaliai išsaugoti, atskleisti autentiškus XV–XVII a. pastato fragmentus ir bendrą šio laikotarpio visumą, randamą pastato pirmajame – antrajame aukštuose; restauruoti XX a. pradžioje pagal Felikso Vizbaro projektą pastatyto trečiojo aukšto neobarokinius fasadus. Utilitarūs XIX a. rekonstrukcijų padariniai nebuvo įvertinti kaip pastato vertingosios savybės arba vertės požymių turintys elementai. Todėl, siekiant išryškinti XV–XVII a. visumą, XIX a. rekonstrukcijų metu suformuotos stačiakampės langų angos, pirmo–antro aukšto fasadų tinko sluoksnis buvo panaikinti, restauruojant XV–XVII a. elementus ir mūro paviršių. Šios koncepcijos principų laikomasi ir pasirenkant buv. zakristijos langų tvarkybos būdus. Atsižvelgiant į esamą situaciją, fasado plokštumoje atkurtos buvusių XVI a. langų angos ties perdanga, kartu paliekant natūralų apšvietimą patalpos apačioje, esamų langų angose. Langų angų viršutinė dalis įrengta švieslangių principu. XX a. įrengtų angų palangės paliktos esamoje altitudėje, o šių angų plotis susiaurintas iki XVI a. langų pločio. Buvusio nedidelio XVI a. langelio anga restauruota pagal tame pačiame pastate vidaus kiemelyje išlikusių to paties laikotarpio langų ir nišų struktūrą bei plytų profilius. Lange, esančiame šalia presbiterijos, atkurti prarasti profiliniai angokraščiai. Išlikusios nukapotos, bet nesutrupėjusios profilinės plytos nuvalytos, impregnuotos ir paliktos. Restauruota durų anga. Nišos plokštuma tarp pirmo ir antro aukšto langų tinkuota.
Restauruoti bažnyčios langai. Pirmajame tvarkybos darbų etape buvo sutvarkyti trys pietinio bažnyčios fasado langai - išardyti XX a. užmūrijimai, restauruoti masverkai, sumontuoti stiklai.
Antrajame etape restauruoti visi likę bažnyčios pagrindinio tūrio ir presbiterijos langai – iš viso 17 vnt.: išardytas langų angose esantis XIX a. ir XX a. užmūrijimas; profilinėmis plytomis atstatyti pažeisti langų angokraščiai; tarp vertikalių masverko elementų sumontuoti horizontalūs metaliniai ryšiai. Prie jų iš išorės tvirtintas plonas stiklo paketas, iš vidaus – jau dabar kai kuriuose sumontuojami donatorių dovanoti vitražai.
Restauruotos durų angos ir gaminiai. Pirmojo etapo metu restauravus dviejų bažnyčios durų medinius gaminius, pagal išlikusių durų pavyzdį pagamintos bei sumontuotos pagrindinio įėjimo durys. Šiame etape sutvarkyta: atidaryta užmūryta durų anga ir restauruotas medinis durų gaminys į rytinį vienuolyno koridorių. Šios durys nėra pirminio bažnyčios statybos etapo palikimas. Jos galėjo atsirasti XVII–XVIII a. rekonstrukcijų metu, kai bažnyčioje po gaisrų vyko intensyvūs interjero atkūrimo ir pertvarkymo darbai. Savo stilistika durys artimos stalių atramų išraiškai, todėl gali būti to paties laikotarpio produktas. Jos restauruotos, atkuriant medines netektis, įstiklinant ir sutvarkant furnitūrą; restauruota XVI a. centrinio portalo anga; pagamintos ir sumontuotos naujos medinės durys. Tai vidinės pagrindinio bažnyčios įėjimo durys. XIX amžiuje buvo pakeista XVI a. angos sąrama iš smailiaarkės į pusapskritimę. Tačiau architektūrinių tyrimų metu buvo rasti profilinių plytų pirminio portalo angokraščių fragmentai. Pagal juos ir pagal tame pačiame fasade išlikusio buvusios koplyčios portalo angokraščio pavyzdį atkurta šešių profilinių plytų eilių gotikinio portalo forma.
Atidaryta užmūryta XVIIa durų anga į vakarinį vienuolyno koridorių. Pagamintos ir sumontuotos naujos durys. Ši durų anga buvo įrengta XVII a. rekonstrukcijos metu, panaikinant vienos klausyklos erdvę. Durys vedė į vakarinį vienuolyno koridorių. Užmūrytos XIX a., uždarius vienuolyną. Durų angos ir tinko profiliai atkurti pagal iki šių dienų šiauriniame fasade išlikusių to paties laikotarpio durų angos tinkuotus apvadus.
Visa tai ne tik pagerino pastato išorinį vaizdą bei užtikrino lankytojų saugumą, bet ir sumažino pastato šildymo išlaidas.
Remontuoti bažnyčios frontonai. Pirmajame bažnyčios tvarkybos darbų etape buvo remontuojamas ir naujomis čerpėmis dengiamas stogas. Kartu sutvarkyti šoninių fasadų karnizai. Tačiau vakarinio ir rytinio fasadų frontonai buvo nepasiekti. Antrajame darbų etape tvarkant frontonų plokštumas atlikti konservavimo darbai – sustabdytas tolesnis tinkuotų ir dažytų paviršių nykimas, nudažytos tinko plokštumos.Daug Kauno svečių iki XIX a. į miestą atplaukdavo Nemunu. Kaip pasakojama, Hanzos pirkliai savo laiškuose minėję, kad atplaukiant Nemunu nuo Jurbarko auštant pirmiausiai pamatydavę baltą burę - Šv. Jurgio bažnyčios frontoną – baltą trikampę burę. Frontonas buvo dažytas kalkėmis ir ilgainiui drėgmė bei sniegas jį išblukino, supurvino. Jis tartum pranyko iš miesto panoramos. „Dabar jį sutvarkėme, naujai ištinkavome ir padengėme kalkėmis. Ne vienas kaunietis jau pastebėjo, kad Šv. Jurgio bažnyčia tarsi naujai vėl sugrįžo į miesto panoramą ir matosi iš toli važiuojant ir Marvelės puse, ir iš Vilijampolės...
Presbiterijos grindų dangos įrengimas. Bažnyčios presbiterijos grindų dangos ir perdangos įrengimo ankstesnis projektas buvo parengtas dar 1995 m. Pagal jį objekte buvo atlikti tam tikri darbai: sumūrytos atraminės sienutės, sumontuotos g/b plokštės. Tačiau bažnyčią grąžinus mažesniesiems broliams ir joje pradėjus aukoti mišias, iškilo būtinybė atkurti jos pagrindinę funkciją – presbiterija vėl pritaikyta Mišių šventimui, kartui suteikiant galimybę besidomintiems susipažinti ir su išsaugotu paveldu.
Šiame etape konservuotos presbiterijos erdvėje esančios kriptos. Pašalintas tarp jų esantis XX a. skylėtų plytų mūras; ant mūrinių stulpelių sumontuota metalinė sijinė perdanga su monolitinio g/b užpildu ir šilumos izoliacijos sluoksniu; metalo sijų konstrukcija prieš Centrinį altorių uždengta stiklo plokštėmis ir apačioje esančios kriptos parengtos eksponuoti; naujojoje grindų dalyje prieš triumfo arką ir po ja įrengtas grindinis šildymas; už triumfo arkos, presbiterijos šonuose, sumontuoti įleidžiami konvektoriai; naujai įrengtų grindų dangai naudotos deginto pilko ir juodo akmens plokštelės. Jų gabaritai ir spalva parinkti pagal esamo teraco plytelių dydį ir spalvą.
Bažnyčią, pro atkurtus langus priplūdusią šviesos, naujai apšvietė ir suremontuota apšvietimo sistema.
Dabar mažesnieji broliai rengiasi naujiems konvento tvarkybos darbams, taip pat planuojama parengti ir išleisti monografiją apie šio vienuolyno istoriją ir vertybes.
Rezervavimas
Papilio g. 9, LT-44275 Kaunas, LIETUVA
Tel.: +370 682 47794
Email: info@domuspacis.lt